DEŠIMTA DIENA TMB (paskutinė !!!). Ir džiaugsmas (kojos jau paveda) ir liūdesys – bendruomenė puiki. Dažnai „suguldavome” (toje pačioje patalpoje) su tais pačiais bendražygiais. Tikriausiai panašiu metu užsakinėjom TMB – 2 kanadiečiai, 1 australė ir 1 zelandietė. Turėjom savo kompanijoj gerą angliakalbį, tai ir šaltibarščius juos „išmokėm” daryti ir supažindinom su Lietuvos istoriją. Žemėlapyje jau tikrai gebės savo draugams parodyti, kur yra Lietuva 🙂 .
Ši diena išskirtinė – laukia lipimas kopėčiomis, GPS 45.98488599062914, 6.912132197935058, pritvirtintomis prie uolų. Jei susikaupi – nieko ypatingo. Lipi ir tiek. Tik reikia palaukti kol priekyje lipantis užlips ant eilinės aikštelės, kad pastarasis netyčia ant galvos „nenusileistų” 🙂 .
Dienos iššūkis – 19,5 km atstumas, 1220 m. ↑ į viršų ir 1270 m žemyn↓. Pasirenkam organizatorių iš dviejų pasiūlytų lengvesnę. Juk mes jau „nugalėtojai”, finalinė diena. Iškart po starto 5,2 km pakilimas į 950 m ↑.
Štai ir ilgai laukta perėja, GPS 45.98183252127229, 6.891590517791239. Poilsis. Užkanda, alus (bene brangiausias – 9,5 €). Bet čia ir „veiksmas” – kas su šeimomis, kas su kompanijomis, kas su kūdikiais (apačioje Chamonix, didžiąją dalį kelio galima su keltuvais pasikelti) piknikauja. Paskutinė fotosesija, ir dabar tik „žemyn” iki mūsų finišo.
Nutariam „pasilepinti” – neiti visą trasą, o priėjus keltuvus jais nusileisti iki Chamonic (17 €). Organizatoriai nutarė „pajuokauti” – sunkiausią paliko paskutinei dienai. Manau 10 atkarpą reiktų padalinti į dvi.
Keltuvais leidomės „aklai” – tiesiog pagal navigaciją „matėm”, kad finišas „kažkur” žemai. Nusileidus paaiškėjo, kad dar 5 km plentu iki nakvynės vietos. Bet kojos jau pačios nešė. Per miesto Chamonix centrą perėjom, magnetukais apsirūpinom 🙂 .
Nakvynės vieta ta pati, kaip ir atvykom. Net kambarys tas pats. Įėję į kambarį, pirmiausiai kritom ant lovų ir ilgokai drybsojom kojas iškėlę į viršų. Vėliau šventinė vakarienė. Nuotykių aptarimas. Ruošimasis rytdienos kelionei į namus. DEŠIMTOS dienos trasa.
Kaip gera buvo prisiminti. Ir kokia nostalgija… kurią prislopinti gali TIK kita kelionė į kalnus 🙂
TMB – vis dar mano svajonių sąraše 🙂
Tikrai verta 🙂
Susipažinau su Roberto įžvalgomis ir pastebėjimais. Susižymėjau visas koordinates, kurios buvo pateiktos straipsnyje. Esu tikras, jos man bus reikalingos planuojantis savo TMB. Ačiū Robertui už tai. Gražių akimirkų.